Parapijos istorija

Atrestauruota Marijampolės bažnyčia

XVIIIa. pab. Marijampolėje gyveno apie 360 žmonių (vienuolyno jurisdika nepriklausė). 1782 m. sudarytame Prienų seniūnijos inventoriuje tarp surašytų Marijampolės miestelio gyventojų yra įrašytos ir 7 vokiečių šeimos, tai Vilniaus gatvėje gyvenusių Mikalojaus Michalovskio (batsiuvio), Pilypo Olštyno, Andriaus Lango (staliaus), Fridricho Lango, Pašešupio g. - Jono Cyglerio (odininko) bei sklypuose prie užtvankos - Fridricho Šilerio (audėjo) ir Jokūbo Rederio (malūnininko).
1795 m. trečiąjį kartą padalyta Lietuvos – Lenkijos valstybė nustojo egzistuoti ir Marijampolė su visa lietuviškąja Užnemune atiteko Prūsijai. Marijampolės miestas tapo Naujosios Prūsijos pavieto centru Baltstogės departamente. Kadangi valdžios skaičiavimais amatininkų labai trūko, buvo viliojami amatininkai iš Vokietijos. Iki 1799 m. kovo mėn. į Baltstogės departamento pavietus atsikėlė 97 meistrai su šeimomis ir mokiniais (368 asmenys), daugiausia iš Viurtenbergo ir Marienburgo; šiek tiek atvyko ir iš Rusijos. Kai kurie iš jų, galima manyti, kad įsikūrė ir Marijampolėje.
Prūsijai pralaimėjus karą, 1807 m. nuo jos atskirta visa lietuviškoji Užnemunė, kuri prijungta prie prancūzų suformuotos naujos Varšuvos kunigaikštystės. 1807 m. gegužės 22 d. Napoleonas pasirašė kunigaikštystės konstituciją, kuria panaikino baudžiavą. Teritorija buvo padalyta į 6 departamentus, o visi gyventojai įstatymiškai sulyginti. Marijampolės pavietas priklausė Lomžos departamentui.
Po 1815 m. balandžio 21 d. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos pasirašyto dekreto ir 1815 m. gegužės 2 d. Vienos kongreso nutarimo Varšuvos kunigaikštystė pertvarkyta į Rusijos imperijai faktiškai pavaldžią Lenkijos karalystę, kurią valdė Rusijos imperatorius per savo vietininką. Marijampolės pavietas atsidūrė Augustavo vaivadijoje, kurios centras buvo Suvalkai.
Kvietiškio dvare, kuriam priklausė Marijampolės miestas, 1807 - 1845 m. gyveno apie 10 vokiečių šeimų ( E.
Bellnar, Ch. Henner, Schwaigel, F. Kraus, H. Pecold, K. Fischer, H. Ekkert, N. Aschambort, A. Reynald, A. Reymont).
1819 m. yra Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos pradžia, kuomet Marijampolės evangelikai įteikė vyriausybės komisijai Varšuvoje prašymą leisti įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Prašymas buvo patenkintas, o kol bus pastatyta bažnyčia, parapijai buvo atiduotas į šiaurę nuo miesto 1804 ar 1805 metais Prūsijos vyriausybės statytas sandėlis (magazinas) kariškiams, kuris vėliau jiems pasirodė nebereikalingas. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šis sandėlis stovėjo toje pat vietoje, kur šiandien stovi dabartinė ev. liuteronų bažnyčia. Tačiau XIXa. antrojo dešimtmečio pabaigos – trečiojo dešimtmečio pradžios Marijampolės šiaurinės dalies planas rodo, kad sandėlis stovėjo ne dabartinės bažnyčios vietoje, o kelio į Kauną rytinėje pusėje. Po kai kurio laiko dėl šio sandėlio buvo ginčijamasi ir evangelikai turėjo mokėti nuomą. Minima nuoma tikriausiai buvo Marijonų vienuolynui už žemę (30 auksinių per metus). Šią nuomą iš pradžių mokėjo Prūsijos valdžia, kuri ir pastatė šį sandėlį Marijonų vienuolynui priklausiusioje žemėje, vėliau, sandėlį atidavus evangelikams sutartis buvo sudaryta tarp evangelikų ir vienuolyno (30 auksinių per metus). Tačiau prašymas po prašymo ir karalystės vietininkas Zajonečka buvo priverstas kreiptis į Rusijos carą Aleksandrą I, kuris sklypą su sandėliu malonėjo padovanoti parapijai.
Pirmieji parapijos tarybos nariai tuo laiku buvo šie:
1) Karolis Dovydas Trapas (Trapp), vaistininkas ir vaistinės savininkas, minimas buvusio prezidento Kazio Griniaus atsiminimuose,
2) Kristijonas Setleris, vario kalvis,
3) Jonas Dykas, batsiuvys,
4) Jonas Krauzė, skrybėlių dirbėjas.

Marijampolės bažnyčios pašventinimo pamaldos 1995 m. liepos 2 d.

1821 metais buvo nutarta minėtam sandėliui pristatyti bokštą. Stropiai imtasi darbo. Už surinktas aukas per kelis
mėnesius bokštas buvo pastatytas. Tarybos narys K.Setleris (vario kalvis) nemokamai nukalė pirmajam bokštui kupolą. 1822 metais maldos namai (jau su bokštu ir kupolu) buvo pašventinti, bet, kaip paminėta, be kunigo. Buvo sugiedota giesmė: “Ik čion Dievs gelbėjo mane”... Tarybos narys Trapas pasakė kalbą, buvo sukalbėta keletas maldų ir taip pasibaigė labai kukli, bet be galo didelį įspūdį padariusi šventė. Pradžioje pamaldas Marijampolėje laikė šie kunigai: Grabovskis iš Chmielovka, Trosinas iš Širvintų, Wamuras iš Malviškių ir Borkenhagenas iš Garliavos.
1824 m. tarybos narys Trapas įteikė carui Aleksandrui I prašymą, kuriame buvo prašoma valstybės pagalbos kunigo ir parapijos išlaikymui. Apie to prašymo įteikimą pasakojama tokia istorija. Caras keliavęs per dabartinės Marijampolės neapgyventus plotus. Tad, kad atkreiptų caro dėmesį, Trapas pasibalnojęs arklį ir jojęs. Staiga jis ir arklys įkritę į rūsį, kurių ten buvę gausu. Caras iš tiesų į tai atkreipė dėmesį ir, priėmęs jau supurvintą prašymą, pareiškė, kad jis tikrai būsiąs patenkintas. Caras davė vienkartinę pašalpą - 10.000 lenkiškų zlotų ir kas metai - po 1.300 zlotų. Parapija pasižadėjo antra tiek sudėti. Tokiu būdu parapijos metų biudžetas buvo 2.600 lenkiškų zlotų, iš kurių 2.000 per metus turėjo gauti kunigas, kantorius - 300 ir zakristijonas - 100. Kas liko turėjo būti sunaudota mažiems bažnyčios remontams.
1829 (31) metais Marijampolės parapijos pirmuoju kunigu buvo paskirtas teologijos kandidatas Karlas Heinrichas Lange, kuris čia kunigavo iki 1848 (9) metų. 1834 m. sausio 17 d. kunigas Lange kreipėsi į Marijampolės apskrities komisarą, prašydamas leidimo medinės klebonijos statybai pačiuose šiauriniuose miesto sklypuose, Skerstukais vadintame plote. Pagal vieną variantą pastatas turėjo iškilti priešais bažnyčią Peterburgo gatvės vakarų pusėje, pagal kitą - arba klebonija, arba bažnyčia - Peterburgo gatvės rytų pusėje. Klebonija su ūkiniu pastatu buvo pastatyta tais pačiais metais (1834 m.) Peterburgo gatvės vakarų pusėje - priešais bažnyčią, o naujoji bažnyčia turėjo būti statoma tame pačiame sklype, kur stovėjo senoji, tačiau už jos - galu į gatvę. Senoji bažnyčia turėjo būti nugriauta.
1835 m. Karolis Kaminskis (apskrities statybininkas) parengė evangelikų liuteronų bažnyčios projektą. Pastatas turėjęs būti statomas šalia senosios bažnyčios, tik galu į gatvę. Tai buvo klasicistinės architektūros bebokštis statinys. Kažkodėl tais pačiais metais projektas pakoreguotas, šiek tiek keičiant pastato stogą (projektą pataisė K. Kaminskis ir S. Kozlovskis). Bažnyčios altorius suprojektuotas tik 1841 m.
Manoma, kad mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia pradėta statyti dar 1835 metais, kai buvo parengtas ir pakoreguotas jos projektas, bet įrengimo darbai užtruko iki 1841 m. Nurodoma, kad bažnyčią fundavo Seirijų Radvilos, kurie buvo evangelikai reformatai, o taip pat prie statybos prisidėjo ir valdžia, skirdama 2700 rb. pašalpą bei Kvietiškio dvaro valdytoja O. Sapiegienė, davusi 200000 plytų.

10 m. atkurtos parapijos ir 5 m. atstatytos bažnyčios pašventinimo jubiliejus 2002 m.

Naujoji bebokštė liuteronų bažnyčia buvo pastatyta šiek tiek į pietus nuo pašto stoties, bet ne rytinėje Peterburgo gatvės pusėje, kaip anksčiau sumanyta, o vakarinėje - tarp sklypo gilumoje tuo metu jau buvusios medinės klebonijos ir gatvės. Pastatas iškilo galu į gatvę. Kadangi toje vietoje Peterburgo gatvė darė nedidelį posūkį, tai, tiek atvykstant iš Kauno, tiek išvykstant iš Marijampolės centro į Kauną, bažnyčia buvo matyti, todėl tapo svarbiu miesto šiaurinės dalies akcentu. Tikriausiai tuo pačiu metu buvo pastatytas šalia bažnyčios, tik lygiagrečiai su gatve, mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas. Naujoji bažnyčia pirmą kartą nurodyta Majerskio sudarytame 1843 m. šiaurinės miesto dalies plane.
Jau 1841 m. Marijampolėje pradėjo veikti evangelikų liuteronų mokykla, kurią tais metais lankė 34, o 1844 m. - 16 vaikų. Šios mokyklos įsteigimas sutapo su naujos bažnyčios pastatymu.
1842 m. Marijampolėje surašyti 2997 gyventojai, jų tarpe - 233 evangelikai. 1844 m. - 199 evangelikai. 1851 m. – 157 (25 šeimos) vokiečių tautybės, jie buvo “atvykę iš Prūsijos”, vertėsi amatais ir žemės ūkiu.
Evangelikams liuteronams, kaip ir stačiatikiams, žemė kapinėms buvo paskirta Liudvinavo gatvėje, šalia jų 1846 m. čia įrengtos ir katalikų naujosios kapinės, kurios netrukus buvo apjuostos akmens ir plytų tvora.
1849 – 72 (70) m. antruoju parapijos kunigu paskirtas David Bergmann.
1850 m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą - varpinę. Šis klasicistinės architektūros bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo gatvės. Dėl to bažnyčia priartėjo prie gatvės, tapo vienintele Marijampolės vertikalia dominante. Ji gerokai praturtino gatvės perspektyvą ir centro vaizdą. Kartu su evangelikų mokykla ir greta buvusiais pašto stoties pastatais bažnyčia sudarė stilistiniu požiūriu gana vientisą kompleksą. Pagal kitus šaltinius bokštas pastatytas ne apie 1850 m., o 1874 - 1893 m.
1852 m. evangelikų mokykloje mokėsi jau 32 mokiniai, 1854 m. - 35, 1857 m. - 43, o 1860 m. - 73. 1865 m., ruošiantis mokyklos remontui, mūrinis jos pastatas buvo išmatuotas (jis buvo 38,5 ´22,5 uolekties plane, 6,25 uolekties aukščio, skardos stogo, geros būklės, įvertintas 2570 rb.).
1858 m. oficialūs duomenys rodo, kad Marijampolėje gyveno 3770 žmonių, iš kurių - 25 vokiečių tautybės, o 1860 m. - 3864 gyventojai, vokiečių tautybės - 204.
Trečiuoju Marijampolės kunigu paskirtas Ratke (Radke), kuris čia kunigavo trumpiausiai: 1870 (72) – 74 m.
Ketvirtasis parapijos klebonas buvo Karlas Julius Pastenacis (Karolius Pasternacis?), kunigavęs 1874 – 1893 m. Kaip teigia kai kurie šaltiniai būtent jam kunigaujant buvo pastatytas dabartinis bokštas, o ne 1850 m. - tarnaujant D.Bergmann.
19 amžiaus 8 - 9 dešimtmečio sandūroje Marijampolės evangelikų liuteronų parapijoje buvo 3099 žmonės, jai priklausė trys filijos - Kalvarijos, Seirijų ir Vilkaviškio.
1892 m. notaras Fabijanas Kocelis (Kocell) įregistravo turtingo pirklio Karlo Šteinbergo evangelikų liuteronų bažnyčiai dovanotą žemės sklypą.
Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu , kuris čia kunigavo nuo 1894 m. iki 1941 m., buvo Emilis Eichelbergeris ( Ernst Alexander Eichelberger). E.Eichelberger gimė 1865 m. liepos 8 dieną Lukšių k. (Naumiesčio aps.) miestiečio Gustavo Eichelbergerio šeimoje. 1885 m. įstojo į Tartu universiteto Teologijos fakultetą, kurį baigė 1889 m. ir buvo įšventintas kunigu. Iki 1892 m. mokslas šiame universitete vyko vokiečių kalba.
E.Eichelbergerio dėka Marijampolės bažnyčioje buvo pastatyti ir įrengti balkonai, padidinta Kalvarijos bažnyčią, o 1926 m. pastatyta mūrinė Pilviškių bažnyčia ir įkurta filija. Kunigas ne tik dirbo parapijoje, bet ir mokė tikybos bei vokiečių kalbos Rygiškių Jono gimnazijoje, dėstė Mokytojų seminarijoje. Kartu su tėvu gimnazijoje dirbo ir jo dukra Erna Eichelbergaitė, kuri čia, kaip ir tėvas, mokė vokiečių kalbos.
Apie 1918 m. parapijos tarybos nariais buvo Treinis, Klemm, Peter, Kwitschan, Gerulat. Tai byloja paveikslo, kuriame Bondas nutapė Marijampolės bažnyčią, antrašas. Šis paveikslas, kaip galima spręsti iš antrašo, buvo padovanotas kunigui Keller nuo parapijos tarybos ir parapijos narių Förster, Siskin, Manke.
1925 m. Marijampolės valstybinėje Rygiškių Jono gimnazijoje mokėsi 9 evangelikai liuteronai, realinėje gimnazijoje - 34 liuteronai ir 1 reformatas. Mokytojų seminariją lankė 6 liuteronai. Iš viso Marijampolėje, o gal ir apskrityje, buvo 6337 mokiniai, iš kurių 141 berniukas ir 123 mergaitės - vokiečių tautybės, o tarp juos mokiusių mokytojų buvo 5 vokiečių tautybės, bet 6 - liuteronų konfesijos.
1932 m. be Rygiškių Jono, marijonų ir žydų gimnazijų bei mokytojų seminarijos veikė amatų ir žemės ūkio mokyklos, 24 komplektai pradinių mokyklų, tarp kurių minimos ir 2 vokiečių.

Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos gyvenimas 1936 – 1941 metais. Kas ir kaip vyko, kuo gyveno Marijampolės ev. liuteronų parapijos tikintieji paskutiniaisiais metais prieš karą, kai kunigu parapijoje dirbo E.Eichelberger, sužinome iš prieškarinio Lietuvos evangelikų laikraščio “Kelias”, kuris pradėtas leisti 1934 m.
1936 m. balandžio mėn. 12 dienos “Kelyje” rašoma, kad tuo metu Marijampolės ev. liuteronų bažnyčioje lietuvių kalba pamaldų laikoma lygiai tiek pat, kiek ir vokiečių kalba. Tuo metu iškyla lietuviškų giesmynų trūkumo problema. Jų būta nedaug ir tie patys gotišku šriftu. Tai netenkino jaunimo. Tad kiekvienoms pamaldoms buvo spausdinami atskiri giesmių lapeliai, tuo rūpinosi mokytojai O. Kelertas ir P. Blynovas.
1936 m. kovo 8 d. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius, į kurį įstojo apie 20 narių. Sąjungos Centro Valdyba patvirtino tokią skyriaus vadovybę: pirmininku – O. Kelertą, vicepirmininku – F. Lorencą, kasininku – A. Turnevičių, sekretoriumi – A. Mitkų, švietimo ir kultūros vadovu – J. Kvederavičių ir jaunimo kuopelės vadovu – P. Blynovą. Skyriaus veiklos kryptis buvo vargingųjų šelpimas. Kiekvienas skyriaus narys turėjo užsiprenumeruoti “Kelią”.
1938 m. vasario 13 dienos “Kelias” mini apie tolesnį Lietuvių Evangelikų Sąjungos skyriaus gyvavimą, kur, beje, užsimenama, kad 1936 m. kovo mėn. buvo įsteigtas Lietuvių Evangelikų ir Reformatų Sąjungos skyrius. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad liuteronai ir reformatai, greičiausiai dėl pastarųjų mažumos, stengėsi nekurti atskirų skyrių, bet dirbti drauge. Tačiau straipsnyje paminima, kad veikla pagyvėja tik rugpjūčio mėn., kai sudaroma nauja skyriaus valdyba, kurios pirmininku tampa mokytojas Gimelis, sekretoriumi – Mitkus, kasininku – Turnevičius. Per penkis mėnesius sušaukiami net trys visuotiniai susirinkimai, kur sprendžiami įvairūs sąjungos reikalai. 1937 m. spalio 17 dieną iš Kauno atvykęs kunigas profesorius Jakubėnas bažnyčioje laiko pamaldas lietuvių kalba. Po pamaldų evangelikų pradžios mokykloje įvyksta skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuriame pranešimą skaito Centro Valdybos atstovas mokytojas Jonušaitis. Minėtasis mokytojas dar vieną pranešimą apie centro ir skyrių veiklą bei sąjungos tikslus skaito 1938 m. sausio 9 dieną. Pranešime nuskambėjo žodžiai, jog “lietuviai evangelikai turi būti savo tautos ir krašto mylėtojai, o ne svetimos valstybės gerbėjai. Visos Lietuvos evangelikų šventenybė turi būti: savo tauta, savo tikėjimas” jau byloja apie buvusią parapijoje įtampą tarp vokiečių ir lietuvių tautybės tikinčiųjų. Šio susirinkimo metu buvo išrinkta labdarybės sekcija, kuriai ėmė vadovauti Kvederavičienė, Aleknavičienė ir Štekertienė. Šios sekcijos tikslas - rūpintis vargingaisiais, neturtingais mokiniais ir ligoniais, kuriems reikalinga materialinė ar moralinė pagalba.
Skyriuje narių vis dar nedaug (apie 20), tačiau tikimasi ateityje būsiant daugiau, nes kaip užsimena rašantis autorius: “Marijampolėje yra ne 20 lietuvių evangelikų, bet kur kas daugiau”.
1938 m. rugpjūčio 21 dienos “Kelias” praneša, kad 1938 m. liepos 24 dieną Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldas lietuvių kalba laikė senjoras Gelžinis. Pamaldose dalyvavo daug žmonių ir bažnyčia buvo pilna. Pamokslas buvo pasakytas pagal 23 psalmės žodžius. Senjoras Gelžinis kalbėjo apie Viešpatį Dievą, kuris yra mūsų Ganytojas, kai kada mus vedantis nesuprantamais keliais, bet, juo pasitikint, Jo vedimas visada išeina į gera. Žmonės buvo raginami branginti iš tėvų paveldėtą tikėjimą, Dievo žodį, giesmes, maldas, nes tai yra didelis turtas. Neišsižadėti tėvų tikėjimo ypač buvo raginamas jaunimas.
1939 m. sausio 29 dienos “Kelyje” aprašoma 1938 m. gruodžio 25 d. Kalėdų šventė, suruošta Marijampolės evangelikų liuteronų pradžios mokyklos mokiniams. Ši šventė įvyko Petro Armino pradžios mokyklos salėje, kuri buvo pilnutėlė prisirinkusių mažųjų ir svečių. Mokytojas Gimelis pasveikino visus susirinkusius linkėdamas nuoširdžiai pajusti Kalėdų džiaugsmą širdyje. Vėliau mokiniai, vadovaujami mokytojo Gimelio, suvaidino du Kalėdinius spektaklius. Užžiebus salėje eglutės žvakutes, mokyklos mokinių choras, diriguojamas mokytojo Krygerio, pagiedojo 4 Kalėdų giesmes.
Dvi mokinės, išmokytos mokytojos Karalienės, parodė scenos judesio vaidinimą. Mažieji deklamavo eilėraščius. Ypač vaikus nudžiugino “Kalėdų Senelis”, kuris jiems išdalino dovanėles. Šioje šventėje dalyvavo ir Pradžios mokyklų inspektorius Jarumbavičius. Šventė įvyko mokyklos vedėjo Gimelio, LES Marijampolės skyriaus moterų sekcijos pirmininkės Kvederavičienės ir tėvų komiteto pirmininko Grėnerto dėka.
1939 m. gegužės 21 dienos “Kelyje” džiaugiamasi, kad iki tol Marijampolėje buvus tik dviem evangelikam mokytojam, dabar prisidėjo dar keturi, tačiau keli jų laikinai išsikėlė į apskritį pavaduoti kitų mokytojų. Tikimasi, kad ateityje evangelikai mokytojai bus paskirstomi ten, kur daugiausia yra mokinių evangelikų. Lietuviai parapijiečiai nuolat rūpinasi, kad dažniau būtų laikomos pamaldos lietuvių kalba. Jie daro žygius, kad šis prašymas būtų patenkintas. Atrodo ne veltui, nes gegužės 14 dieną pamaldas evangelikams kariams ir visuomenei laiko kunigas P. Dagys. Pamaldose giedojo Kauno parapijos lietuvių choras, vadovaujamas R. Kopo. Į pamaldas susirinko pilnutėlė bažnyčia. Po pamaldų mokytojas Gimelis ir ponia Kvederavičienė nuoširdžiai padėkojo svečiams už apsilankymą, vildamiesi, kad ir ateityje nebus užmiršti.
Marijampolės parapijai, kaip pamini straipsnio autorius, tuo metu priklausė apie 3000 parapijiečių, kurių pusė buvo lietuviai, tad nenuostabu, kad lietuviai parapijiečiai ieško būdų klausyti pamaldas lietuvių kalba.
1939 m. liepos 9 dienos “Kelias” informuoja, kad liepos 2 dieną šaulių klubo patalpose įvyko liet. evangelikų susirinkimas, kuriame vietos ir centro atstovai perskaitė pranešimus apie evangelikų organizavimosi reikalus. Pranešta ir apie baigiamą statyti parapijos didžiąją salę.
1939 m. liepos 16 dienos “Kelyje” aprašoma parapijos šventė. Birželio 29 d., Petro ir Povilo dieną, Marijampolės parapija šventė savo įkūrimo 120 metų jubiliejų. Šventėje dalyvavo kun. Višeropas iš Kauno ir kun. Stanaitis iš Jurbarko. Liturgiją pravedė vietos klebonas Eichelbergeris, o pamokslus abiejomis kalbomis pasakė kunigai Višeropas ir Stanaitis. Bažnyčioje buvo daug ir iš toliau atvykusių žmonių. Pamaldose giedojo vokiečių choras. Šiai progai buvo suremontuota ir pagražinta bažnyčia iš išorės ir iš vidaus. Šį straipsnį rašęs parapijietis prisiminė ir tai, kad Marijampolės klebonas Eichelbergeris neseniai atšventė savo ordinacijos - įšventinimo kunigu - 50 metų jubiliejų. Taigi parapija turėjo dvi šventes. Ta proga skaitytojams buvo pateikta ir Marijampolės parapijos kronika.
1939 m. liepos 12 d. “Kelyje” rašoma apie jau baigtus bažnyčios ir klebonijų dažymo darbus. Tačiau užsimenama, kad remontui savų lėšų neužteko, reikėjo papildomai rinkti aukas, bet ir jų neužteko visoms išlaidoms. Šaligatvis taip ir liko nepergįstas.
Šį straipsnį rašęs parapijietis iškelia ir kelis, jo nuomone, skaudžius klausimus, kurie turėtų būti išspręsti ir sutvarkyti kiek kitaip. Pirmiausia, antrųjų parapijos namų (kanterijos) naudojimas. Šie namai, kaip parapijos nuosavybė, autoriaus manymu, turėtų būti naudojami tik bažnytiniams reikalams: konfirmantų mokymui, sekmadienio mokyklai (kurios, deja, nėra) ir choro repeticijoms. Dabar čia prieglaudą suradusios organizacijos, kurios su evangeliškumu nieko bendro neturi. Jam nesuprantama ir nesuderinama su bažnytiniais reikalais ir “Kaffeekreuzchen”. Tai rūpi tik mažai asmenų grupei, kurie beje nuoširdžiai ir rūpestingai globojami ir remiami. Tokie reiškiniai, anot autoriaus, meta šešėlį visos parapijos gyvenimui. Parapijiečiai mokesčius moką labai nenoriai ir tik būtino reikalo prispirti. Kunigo patarnavimai labai brangūs. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skirta konfirmantų mokymui. Autorius su nuoskauda prisimena, kad šiais metais vokiškai kalbančių konfirmacija buvo atlikta labai iškilmingai, o lietuvių - labiau negu kukliai. Nenuostabu, nes pastarųjų yra mažiau, bet juk kiekvienas nori, kad jų vaikas būtų taip pat iškilmingai įžegnojamas, kaip ir kiti. Vokiečių kalbos nemokėjimas nedaro jokių kliūčių “iškalti” kelis katekizmo punktelius, kad jau toksai galėtų būti konfirmuojamas. Tokios konfirmacijos žalingumas evangeliškumui, kaip mano autorius, turėtų būti išaiškintas tų, kuriems tai priklauso.
Straipsnio autorius nepatenkintas ir tuo, kaip išspręstas lietuviškų pamaldų klausimas. Tokios pamaldos kunigo laikomos trečią mėnesio sekmadienį ir kantoriaus skaitomos ketvirtą, bet didžiųjų švenčių metu pamaldos visada laikomos tik vokiečių kalba. Šis pasipiktinimas ne be reikalo, nes parapijiečių, kurie nesupranta lietuvių kalbos vos keletas, o vokiečių kalbos nemokančių yra šimtai. Tad kur semtis dvasiai peno per didžiąsias šventes? – klausia autorius. Kad evangelikai nėra susipratę, kad dažnas nueina klaidingais keliais, kaip teigia autorius, nieko čia keisto, nes tam sudaromos sąlygos, kurios jaunimą ne traukia, o stumte stumia į svetimųjų glėbį.
Straipsnyje iškeliama ir bažnytinio choro problema. Choras gieda tik vokiškai.
Parapijiečiai labai apsidžiaugė, kai išgirdo, kad pamaldas vieną kartą į mėnesį laikys kariuomenės kapelionas kun. Dagys.
1939 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Marijampolėje lietuviams pamaldas laikė kun. Felgendrejeris ir kun. Dagys. Pamaldų metu giesmes ir keletą Bethoveno kūrinių pagrojo vietinės įgulos kariškas orkestras. Į pamaldas žmonių buvo prisirinkusi pilna bažnyčia. Tik keletas jaunuolių, kai kun. Felgendrejeris pradėjo laikyti pradžios liturgiją, demonstratyviai nulipo nuo balkono ir išeidami sukėlė nemaža triukšmo. Prie bažnyčios žmonėms taip pat teko klausytis jaunųjų raginimo neiti į bažnyčią.
Pagaliau 1939 m. spalio mėn. 29 d. įvyko L. E. Sąjungos Marijampolės skyriaus narių susirinkimas dėl bažnytinio lietuvių evang. choro steigimo, kuriame nutarta chorą steigti, ir choristais užsirašė keliolika asmenų. O lapkričio 5 d. choras jau pradėjo darbą ir repeticijos vyko miesto pradž. mokyklos Nr.3 patalpose.
1939 m. spalio mėn. 31 d. 18 val. evang. liut. bažnyčioje Reformacijos šventės proga vyko pamaldos lietuvių kalba, kuriose kun. Felgendrejeris pasakė pamokslą. Bet ir šių pamaldų metu neapsieita be trukdymų.
Marijampolės parapijoje ir toliau nepaisoma Konsistorijos išleisto aplinkraščio dėl parapijų patalpų naudojimo. Patalpos toliau naudojamos su ev. liut. bažnyčia nieko bendra neturinčių organizacijų reikalams. Kaip pastebėta, tam tikromis dienomis (per savaitę kelis kartus) ten renkasi mokyklinio amžiaus vaikai, kurie dainuoja ne lietuviškas dainas, o tai su tikyba nieko bendro neturi.
Šio straipsnio autorius iškelia ir klausimą, kodėl gi švietimo vadovybė nesirūpina evangelikams dėstoma tikyba Mokytojų seminarijoje. Jam nesuprantama, kad būsimieji Lietuvos mokytojai, kurie auklės ir mokys būsimas kartas, mokinami tikybos vokiškai. Kaip gi jie tada mokys kitus ir ką turi daryti tie, kurie vokiškai nemoka?
1939 m. lapkričio mėn. 12 d. Marijampolės bažnyčioje buvo laikomos dvejos pamaldos. Iš ryto vokiečiams laikė kun. Eichelbergeris, vėliau lietuviams laikė kun. P.Dagys. Nors tvirtinama, kad Marijampolėje evangelikų lietuvių nedaug, bet į lietuvių pamaldas susirinko žymiai daugiau, negu į vokiečių. Lietuvių kalba laikomų pamaldų metu giesmes grojo Marijampolės įgulos karo orkestras. Pamoksle kun. Dagys iškėlė visiems taip svarbų vokiečių išsikėlimo klausimą, paaiškindamas, kad Lietuvoje niekas evang. nepersekioja ir nepersekios. Bet tie, kuriems nebrangūs jų tėvų ir kūdikių kapai, jų gimtieji namai ir ši brangi žemė, kurioje išvydo pasaulį ir patyrė gyvenimo džiaugsmą bei vargus, tie, kurie negirdi šios tėviškės balso, tie visi gali išvykti.
1939 m. gruodžio 10 d. Marijampolės ev. liut. bažnyčioje vėl pamaldas laikė kar. kapel. kun. P. Dagys. Nežiūrint šalto oro ir blogų kelių, pamaldose dalyvavo gausus būrys parapijiečių, kurie įdėmiai klausėsi pamokslo ir liturgijos, kurią paįvairino vietos kariuomenės įgulos orkestras, grodamas visas giesmes ir keletą įžymiųjų kompozitorių bažnytinės muzikos kūrinių. Kun. P.Dagio laikomos kas antrą mėnesio sekmadienį pamaldos lietuvių kalba, nepaisant įvairių trukdymų, susilaukia vis didesnio marijampoliečių pritarimo.
Po pamaldų vietos šaulių kuopos patalpose įvyko Liet. Ev. Sąjungos Marijampolės skyriaus narių visuotinis susirinkimas, į kurį bene pirmą kartą buvo taip gausiai susirinkta. Susirinkimą pradėjo skyriaus valdybos pirmininkas mokyt. A. Gimelis, pakviesdamas į prezidiumą kun. P. Dagį, sekretoriauti - A. Mitkų. Mokyt. A. Gimelis perskaitė pranešimą, kuriame nurodė sunkias darbo sąlygas. Iki šiol narių skyriuje būta nedaug. Pradėjus parapiją lankyti kun. Dagiui, nariai pradėjo rodyti didesnį susidomėjimą lietuvių evang. klausimais. Iškilo reikalas organizuoti lietuvių evang. bažnytinį chorą, kuris paįvairintų pamaldas. Skyriaus valdybai pavyko suburti apie 20 asmenų, ir, vadovaujant mokyt. Krygeriui, prasidėjo choro repeticijos. Prie choro sudarymo prisidėjo Mokytojų seminarijos ir R. J. Mergaičių gimnazijos auklėtinės, cukraus fabriko, kalėjimo bei kitų įstaigų tarnautojai ir laisvų profesijų asmenys. Mokytojas A. Gimelis teigė, kad Marijampolėje esama ir daugiau evangelikų tarnautojų, kurie, prisidėję prie skyriaus, galėtų jo veikimą žymiai sustiprinti, bet atrodo, kad šis darbas jiems yra svetimas. Skyrius nusprendė pavasarį surengti loteriją, kurios pelnas būtų panaudotas beturčiams šelpti.
Po pranešimo kun. Dagys skaitė paskaitą apie Reformaciją, kur prelegentas įdomiai ir vaizdžiai išdėstė Reformacijos esmę, jos priežastis, plitimą ir teigiamas pasekmes lietuvių tikybiniam bei kultūriniam gyvenimui. Po paskaitos kun. Dagys perskaitė pranešimą, iškeldamas vokiečių repatriacijos klausimą. Buvo ir vėl pageidaujama, kad kun. Dagys dažniau lankytų parapiją, nes jo paskaitomis ir pranešimais parapijiečiai labai domisi. Po kun. Dagio pranešimo p. Kvedaravičienė kreipėsi į ponias, prašydama aukomis ir darbu prisidėti prie rengiamo krikščioniško labdarybės vakaro. Susirinkimui besibaigiant, įsirašė keliolika naujų narių ir daugumas narių užsiprenumeravo “Lietuvos Evangelikų Kelią”.
Štai tokias, nors negausiais bei nepilnas, kartais net ne visai objektyvias, bet kartu taip reikalingas Marijampolės parapijos istorijos detales sužinome iš prieškarinio Lietuvos evangelikų “Kelio”.
Paskutiniuoju parapijos pirmininku prieš karą, kaip teigia parapijos narė M. Frėlichaitė, buvo Gustavas Šumanas (1890-1976), kuris kartu su žmona yra palaidotas Marijampolės senose kapinėse.
Į Marijampolės parapiją atvykdavęs laikyti pamaldų kunigas Petras Dagys 1944 metais pasitraukia į Švediją, vėliau į JAV, o parapijos kunigas E.Eichelbergeris jau 1942 m. išvyksta į Klaipėdą, vėliau pasitraukia į Vokietiją.
1940 m. Marijampolėje veikė Lietuvos vokiečių kultūros sąjungos skyrius. Tais pačiais metais 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybė buvo jau okupuota Raudonosios armijos ir prievarta prijungta prie Sovietų Sąjungos. Dalis parapijiečių 1941 m. pradžioje repatrijavo į Vokietiją, dalis buvo prievarta ištremti į Sibirą. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta, apgriauta, suniokotas bažnytinis turtas, nuo bokšto nuimtas kryžius ir varpas, o karo metu pataikius sviediniui į bažnyčios bokštą, pastarasis sugriautas. Bažnyčia, jos turtas ir žemė buvo nacionalizuoti. Pati bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau - sporto sale, prie kurios buvo pristatytas dar ir baseino priestatas. Kunigo name įsikūrė J.Jablonskio vidurinės mokyklos pradžios klasės.

Parapijos atkūrimas ir bažnyčios atstatymas (1984 -1995 m.). Nuo 1984 m., pagal architekto A. Lukoševičiaus paruoštą projektą, bažnyčia pradėta restauruoti valdžios lėšomis. Kunigo namas buvo pilnai atrestauruotas ir atiduotas Mokytojų namams. Bažnyčios restauravimo metu kunigo namas buvo sujungtas su bažnyčios pastatu, o taip pat atstatytas karo metu sugriautas bokštas – varpinė (projekto autorius – Medelis). 1986 m., statant Jablonskio vi d. mokyklos priestatą, nugriauta viena iš buvusių liuteronų mokyklų, stovėjusių už bažnyčios. 1988 m. katalikų klebono S. Sakalausko ir Marijampolės V. K. pirmininko iniciatyva nutarta bažnyčios salę pertvarkyti į koncertų salę. Nugriautas bažnyčios balkonas, o architektas V. Galadauskas paruošė naują interjero projektą, pagal kurį baseino vietoje buvo įrengti rūsiai, 1 aukšte - zakristija ir raštinė, 2 - aukšte - buitinės patalpos. Vėliau buvo atsisakyta vykdyti šį projektą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lidija Narušienė, paskatinta vyskupo J. Kalvano, pradėjo rūpintis parapijos atkūrimu. Ji surinko mieste ir aplinkiniuose kaimuose išsibarsčiusius, vienas kito nepažįstančius liuteronus. 1990 m. gegužės 5 d. L. Narušienės namuose įvyksta pirmosios atsikuriančios parapijos pamaldos, kurias laiko tuo metu dar kunigas diakonas J.Kalvanas. Šiose pamaldose dalyvavo 38 žmonės ir svečias iš Kauno, Konsistorijos komunikacijos skyriaus vadovas J. Klėmanas. Išrenkama parapijos taryba: pirmininkė - Rūta Klesevičienė, pirmininkės pavaduotoja - Liza Slavickienė, sekretorė - O. Grigutienė, revizijos komisijos pirmininkė - L.Liorančienė, pavaduotoja - L.Narušienė, sekretorė - J. Keršienė.
Parapijos pirmininkė R. Klesevičienė pradeda rūpintis parapijos įregistravimu, bažnyčios ir kunigo namo sugrąžinimu teisėtam šeimininkui - parapijai. Ir jau 1990 m. birželio 27 d. Marijampolės savivaldybėje įregistruojama evangelikų liuteronų religinė bendruomenė. Liepos mėn. 7 d. Muzikos mokyklos salėje įvyksta pirmosios jau įregistruotos parapijos pamaldos. Kitose pamaldose rugpjūčio 26 d. pirmą kartą dalyvavo svečias iš Čikagos K.Vėlius, kuris parapijai padovanojo savo brolio A.Vėliaus išverstą į lietuvių kalbą Bibliją. Šių pamaldų metu buvo pakrikštyti pirmieji 4 vaikai ir palaiminta pirmoji santuoka. Kol bažnyčia ir kunigo namas nesugrąžinti parapijai, kartą per mėnesį pamaldos ir toliau vyksta muzikos mokyklos salėje. Jos dažniausiai vedamos atvykstančio iš Tauragės kunigo J. Kalvano arba kitų, jį pavaduojančių kunigų.
Tačiau tikintieji kiekvieną sekmadienį renkasi L. Narušienės namuose skaityti Bibliją, melstis, giedoti giesmes. Liepos mėn. suburiamas 15 žmonių choras, kuriam vadovauja Frida Lokomina, o 1992 m. įkuriamas jau ir vaikų choras.
1991 m. birželio 2 d. parapiją aplanko ir pamaldose dalyvauja svečias iš Vokietijos kunigas K.Fitzner, kurio dėka parapija gavo didelę paramą bažnyčios atstatymui.
Rugsėjo 22 d. keletas parapijiečių kartu su parapijos choru nuvyksta į Tolminkiemį, kur kartu su kitais chorais bei tikinčiaisiais dalyvauja ekumeninėse pamaldose, skirtose pirmosios lietuviškos J. Bretkūno verstos Biblijos 400 m. jubiliejui. Šios kiekvienais metais vykstančios tradicinės pamaldos parapijiečių nepamirštamos ir dar ne kartą vėliau nuvykstama į Tolminkiemį.
Rugsėjo 29 d. pamaldose, vykusiose Muzikos mokykloje, dalyvavo pirmieji svečiai iš Norvegijos - tai Odd Jostein ir Svein Olaf Thorbjornsen. Šių svečių vizito dėka užmezgamas glaudus bendradarbiavimas su pirma seseriška Norvegijos Nordbergo parapija.
1992 m. spalio 30 d. Marijampolės miesto valdybos potvarkiu pastatai pagaliau sugrąžinami parapijai. Iki 1992 m. lapkričio 1 d. pastatus perduoti įpareigojamas Švietimo skyriaus vedėjas A. Mikuckis. Jau 1992 m. gegužės 8 d., parapija pastatais pradeda naudotis, pasirašius sutartį su Mokytojų namais. Mokytojų namai iš šių pastatų išsikelia tik 1993 m. sausio 6 d. Kadangi parapija įsikelia jau į suremontuotą, kadaise buvusį kunigo namą, todėl pirmiausia čia ir stengiamasi įkurti bažnyčią. Išsikėlus Mokytojų namams, patalpos lieka visiškai tuščios, tad patys parapijiečiai susineša būtiniausius reikmenis: kas kėdę, kas kilimą, kas knygų spintą. Žvakides ir kryžių altoriui papuošti padovanoja L. Narušienė, paveikslą - B. Pridotkienė. Dalį inventoriaus paaukoja organizacijos: 6 vaikų lopšelis – darželis, Marijampolės raj. Centrinė ligoninė, Valstybinis verpimo fabrikas, Specializuota kilnojamoji mechanizuota kolona bei kiti. Įrengiama parapijos raštinė, sekmadieninė mokykla ir pirmoji jau savose patalpose salė pamaldoms (dabar šioje patalpoje įrengta šarvojimo salė).
Sekmadieninę mokyklą lanko 20 vaikučių. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais pradeda dirbti Onutė Kaluškevičienė. Su mokyklinio amžiaus vaikais, konfirmantais - Liuda Liorančienė.
Reikėjo atkurti ne tik veiklą parapijoje, bet rūpintis ir pastatų išlaikymu bei atstatymo darbais, nes, atsikūrus parapijai, miesto valdžia nutraukia pastatų rekonstrukciją. Kad galima būtų tęsti toliau pradėtus rekonstravimo darbus, reikėjo bažnyčios bei pagalbinių patalpų įrengimo projektų. Pirmuosius bažnyčios vidaus rekonstrukcijos projektus ir maketus paruošė architektas Medardas Purys. Tačiau, kad būtų galima juos realizuoti reikėjo lėšų. Pati parapija, kuriai priklauso tik 95 žmonės tai atlikti nepajėgė, o miesto valdžia irgi nepadėjo. Į pagalbą atėjo liuteronai iš užsienio. Labai didelė parama buvo gauta iš Norvegijos (Oslo miesto Nordbergo), Vokietijos (Detmoldo ir Bergisch - Gladbacho miestų), Danijos (Aalborgo miesto), Švedijos (Alundos miesto) parapijų. Vokietijoje, Blombergo mieste, gyvenusio kunigo Klaus Fitzner pastangomis buvo surasta ir perduota pagrindinė lėšų dalis bažnyčios atstatymui. Daug padėjo ir Pasaulinė liuteronų federacija, Gustav Adolf Werk, Evangelische Akademie Hofgeismar, o taip pat pavieniai asmenys: Kurtas Vėlius, Vanda Habermaz, Adolf Hansen bei daugelis kitų. Patys parapijiečiai taip pat kiek galėdami prisidėjo atstatant bažnyčią, tvarkant patalpas bei aplinką. Taip buvo įrengta šarvojimo salė, patalpa rūsyje gedulingiems pietums ar susitikimams rengti, labdaros parduotuvė, kurioje ilgą laiką dirbo L. Narušienė. Visais organizaciniais atstatymo darbais rūpinosi parapijos pirmininkė R. Klesevičienė. Labiausiai padeda visuose parapijos tvarkymo darbuose šios parapijietės: L. Liorančienė, E. Pricevičienė, E. Janulevičienė, D. Žukauskienė, I. Meškinienė, N. Šidagienė, N. Mikalauskienė.
1993 m. vasario 21 d. parapiją aplanko Pasaulinės liuteronų sąjungos koordinacinės konferencijos, vykusios Vilniuje, delegatai (apie 40 žmonių), atstovai iš JAV, Anglijos, Šveicarijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių, o taip pat ir Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas J. Kalvanas bei kitų Lietuvos parapijų kunigai.
1993 m. balandžio mėn. lankėsi Vokietijos ambasadorius ir grupė iš Bergisch Gladbach miesto. 1993 m. liepos mėn. - gausus būrys choristų iš Norvegijos, Nordbergo parapijos. Jie padovanojo parapijai elektrinius vargonus. Liepos 4 d. pamaldas dar neatstatytoje bažnyčioje pravedė norvegų kunigas Jörgen Karlsen.
Vieną kartą per mėnesį pamaldas laikydavo kun. J. Kalvanas. Kitais sekmadieniais jas prasivesdavo patys parapijiečiai, dažniausiai - parapijos pirmininkė R. Klesevičienė, kartais ir parapijos narys V. Kaluškevičius. Sekmadieniais susirinkę parapijiečiai giedodavo giesmes, melsdavosi bei skaitydavo tai dienai skirtą pamokslą iš kun. J.Paupero pamokslų knygos “Dievo žodžio tarnyboje”.
Su parapijos jaunimu pradėjo dirbti V. Kaluškevičius. Jis įkūrė jaunimo klubą, kur jaunimas rinkdavosi studijuoti Šv. Raštą bei mokėsi giedoti giesmes.
Tikinčiųjų skaičius parapijoje 1993 m. jau išauga iki 95 parapijiečių, kitais, 1994 metais šiek tiek sumažėja - 90 parapijiečių.
1994 m. sausio mėnesį išrenkama nauja parapijos taryba (R.Klesevičienė - parapijos tarybos pirmininke, L. Slavickienė - sekretore, L. Liorančienė - kasininke, N. Šidagienė - nariu, revizijos komisijos pirmininke - L.Urkienė, sekretore - V. Gergelienė, nariais - L. Narušienė, V. Rudaitis). Parapijos taryba toliau rūpinasi bažnyčios atstatymu, jaunimo ir vaikų auklėjimu bei pagalba socialiai remtiniems žmonėms.
Norvegijos Nordbergo parapija suorganizavo 2 krikščioniškas jaunimo vasaros stovyklas prie Vištyčio ežero: pirmoji - 1994 m. liepos 25-31 d. (apie 40 narių), antroji - 1995 m. birželio 27 – liepos 1 d. (virš 50 narių).
1994 m. spalio mėn. parapija sulaukė svečių iš Danijos, Aalborgo miesto, kartu su parapijos kunigu Freddy Christensen.
1994 m. Kalėdoms jaunimo klubas paruošė ir suvaidino lėlių spektaklį.
1994 m. bažnyčios interjero projektus ruošti pradėjo architektai G. Vieversys ir L. Tumynienė. Bažnyčios interjero projektą įgyvendino keletas organizacijų – tai UAB “Alga”, kuri pagamino suolus, altorių, sakyklą, krikštyklą, Valstybinė firma “Fasa” padėjo pagaminti šviestuvus.
1995 m. liepos 2 d. - Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios atgimimo diena. 11val. didelė kunigų ir tikinčiųjų procesija pajudėjo nuo parapijos namų durų link atstatytos bažnyčios, giedodami 66 giesmę: “Dar vietos daug, dar ne pilni namai…”. Šioje procesijoje buvo ne tik kunigai ir tikintieji iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, o drauge ir katalikų bažnyčios atstovas klebonas K. Brilius. Į bažnyčią buvo įnešti kryžius, žvakidės ir Šv.Vakarienės indai, pagaminti marijampoliečio K. Barišausko, užsakius parapijai iš Vokietijos, Bergisch Gladbach miesto.
Pamaldas pradėjo vyskupo pavaduotojas augziliarijus Jonas Kalvanas. Buvo pašventinta atstatyta ir naujai suremontuota bažnyčia bei diakono tarnystei Marijampolės parapijoje įvestas Klaipėdos universiteto teologijos studentas, marijampolietis Vaidas Klesevičius.
Bažnyčios atidarymo proga pagaminti keramikiniai medaliai, dekoratyvinės lėkštės, išleista iliustruota, Povilo Jankio parengta knygelė (12p.) apie Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos istoriją.
1995 m. gruodžio 13 d. taip pat įsimintina parapijai, nes šią dieną Albinas Kliūčininkas, padedant Marijampolės gaisrininkams, vietoje bažnyčios bokšto viršuje buvusios vėjarodės įstato kryžių. Šio kryžiaus projekto autorius - architektas - dizaineris V. Medelis. Tačiau ir po šios dienos bažnyčia vis dar be savo “balso” - varpo, bet jau to paties mėnesio 21 d. galiausiai pakabinamas ir varpas (650kg., išlietas Vokietijoje 1949 m.) - kunigo Bernhard Bonkhof iš Vokietijos, Grosbundenbach miesto, dovana, kurią atvežė kunigas Thomas Viewegas. Kartu su varpu buvo atvežta ir didelė siunta labdaros, kuri buvo padalinta ne tik parapijiečiams, bet ir įvairioms miesto organizacijoms. 1995 m. Kalėdos vyko išties su pakilia nuotaika, nes tai buvo pirmos pamaldos jau tikrai pilnai įrengtoje bažnyčioje su visais jai priklausančiais atributais. Pamaldų metu giedojo parapijos suaugusių choras, taip pat ir vaikai. Vėliau jaunieji parodė ir nedidelį spektakliuką “Edeno sodas”. Po pamaldų giesmes giedojo jaunimo choras. 1995 m. pabaigoje parapijoje jau skaičiuojama apie 100 tikinčiųjų.
Religinė, kultūrinė veikla parapijoje 1996–2000 m. 1996 m. sausio 6 d. į Marijampolės parapiją suvažiuoja kunigai iš visų liuteroniškų Lietuvos parapijų bendroms Evangelikų Liuteronų Bažnyčios įžengimo į Naujuosius metus pamaldoms. Šių pamaldų metu buvo pašventintas Marijampolės bažnyčios varpas ir iškeltasis bokšto viršuje kryžius. Po pamaldų giedojo Kauno evangelikų liuteronų parapijos choras.
Velykų dieną (balandžio 8 d.) pamaldas laikė diak. V. Klesevičius drauge su reformatų kunigu iš Kauno J. Norvila. J. Norvila po bažnyčios pašventinimo du kartus per mėnesį atvyksta į Marijampolę pravesti pamaldų.
Balandžio 20 d. parapija vėl pilna svečių. Vyko suaugusiųjų bažnytinių chorų šventė, į kurią atvažiavo chorai iš Tauragės, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šilutės, Plikių, Dovilų. Šventėje kartu su visais dalyvavo ir Marijampolės parapijos choras. Kitą koncertą parapijoje gegužės 5 d. savo mamytėms suruošė vaikai. Tais pačiais metais parapijoje įvyko dar viena šventė. Sekminių dieną, gegužės 26 d., vykstant iškilmingoms pamaldoms ir jas laikant vyskupui J. Kalvanui, kunigui J. Norvilai ir viešniai iš Vokietijos kunigei A. Bendemann, konfirmuojama pirmoji konfirmantų laida naujai atstatytoje bažnyčioje. Tą dieną sąmoningai išpažinę savo tikėjimą pirmą kartą Šventosios Vakarienės sakramentą priima 10 jaunuolių.
Po dviejų mėnesių, liepos 23-27 d., padedant Teologijos centro studentams, savo jėgomis suruošta vasaros jaunimo stovykla Jurgežeriuose, kurios metu buvo studijuojama Biblija, mokinamasi giesmių.
Kitą mėnesį parapija sulaukia brangaus svečio - Išeivijos vyskupo iš Čikagos Hanso Dumpio, kuris kartu su parapijos diakonu praveda pamaldas.
Rugpjūčio mėnesio paskutinį sekmadienį įvyko jau tradicija tapusios iškilmingos vaikų palydėjimo į mokyklą pamaldos, kurių metu vaikai, vadovaujami teologijos studentės D. Radzevičiūtės, padeklamavo eilėraščių bei pagiedojo keletą giesmių. Kalėdų dieną vaikai, ir vėl paruošti D Radzevičiūtės, parapijai parodė spektaklį “Kristus užgimė”, o po pamaldų svetainėje dar pagiedojo giesmių.
Be pamaldų bažnyčioje vyksta ir kiti renginiai. Vienas iš jų - "Baroko muzikos" vakaras, kurio metu atliekami A. Vivaldi, J. S. Bach, G. F. Handel ir kitų kompozitorių kūriniai. Į panašius vakarus pakvietė ir atvykęs kamerinės muzikos ansamblis "Musica humana" bei Vilniaus valstybinis kvartetas. Neatsilieka ir parapijos choras, padovanodamas savo koncertą. Tokių renginių dėka į bažnyčią ateina ir tie žmonės, kurie vėliau tampa parapijos nariais. Nors parapijoje vyksta daug bei įvairių renginių ir konfirmuojama pilnateisiais parapijos nariais vis daugiau žmonių, tikinčiųjų skaičius parapijoje 1996 m. sumažėja iki 73. Tačiau 1997 m. - vėl išauga iki 111 tikinčiųjų.
1997 m. sausio mėn. įvyksta parapijos visuotinis ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas, kurio metu ankstesnioji taryba pateikia ataskaitą apie praėjusius metus, o taip pat išrenkama nauja taryba (R. Klesevičienė - parapijos tarybos pirmininke, L. Liorančienė - kasininke, I. Gustaitienė - sekretore, E. Pricevičienė - nariu, revizijos komisijos pirmininke - L. Urkienė, L. Narušienė - nariu). Vasario 9 d. pamaldose meldžiamasi bei laiminama naujai išrinktoji parapijos taryba ir jų būsimas darbas.
1997 m. vasario 2 d. bažnyčioje įvyksta M. Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos minėjimas, kuriame dalyvauja Švietimo centro "Lietuvininko" dainininkai ir parapijos choras. Vasario 9 d. bažnyčioje koncertą suruošia "Šešupės" choras.
Vasario mėnesio 16 d. parapija ir jos vaikai į svečius pasikviečia bei priima Avikilų kaimelio vaikus, su kuriais linksmai praleidžiamas laikas mokantis vieniems iš kitų, giedant, dainuojant ir vaišinantis prie bendro stalo.
Vasario 26 d. parapiją aplanko svečiai iš Norvegijos Kvam miesto bei Marijampolės miesto savivaldybės atstovai, kurie supažindinami su atsikūrusia parapija, suremontuota ir pašventinta bažnyčia. Tą pačią dieną įvyksta bei renginys "Ir žib viduj tamsios nakties", skirtas M. Mažvydo "Katekizmo" 450-osioms metinėms, kuriame dalyvauja dainininkas D. Sadauskas ir aktoriai R. Vilkaitis bei A. Pauliukevičius. Renginio metu klausytojai išgirsta skaitomas ištraukas iš "Katekizmo" bei giedamas giesmes ir psalmes.
Kovo 23 d. parapijos namų svetainėje įvyksta meditacinė paveikslų, poezijos bei muzikos popietė "Ir nešt, ir šviest, ir tolt taku Būties..." Jos metu pristatoma R. Cibulskajos tapybos darbų paroda “Gėlės ir angelai”, skaitomi paveikslų motyvais sukurti G. Jakštytės eilėraščiai, skamba vargonų muzika.
Balandžio 24 d. parapijos choras išvyksta į Tauragę, kur M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje kartu su kitais chorais iš visos Lietuvos dalyvauja giesmių šventėje.
Gegužės 8 d. Marijampolės bažnyčioje koncertavo solistė Judita Leitaitė.
Gegužės 10 d. mūsų parapijos vaikų choras išvyksta į Šilutės ev. liuteronų bažnyčią, kur dalyvauja vaikų ir jaunimo chorų giesmių šventėje “Giesmių giesmelė 97”.
1997 m. liepos mėn. į parapiją atvyko svečiai iš Danijos - tai kunigė K. Nielsen ir jos vyras vargonininkas H. Nielsen. Kartu su parapijiečiais svečiai aplanko ne vieną žmogų, kuriam reikalinga ne vien materialinė, gydytojų, bet ir dvasinė pagalba. Liepos 16 d. K. Nielsen ir H. Nielsen kartu su parapijos diakonu V. Klesevičiumi aplanko ir pamaldas praveda Suvalkijos pensionate.
Ne vienos pamaldos buvo pravestos ir Marijampolės bažnyčioje, vienų pamaldų metu buvo suteiktas ir Krikšto sakramentas. Liepos 22 d. bažnyčioje parapijos choras kartu su svečiais surengė atsisveikinimo koncertą, į kurį taip pat buvo pakviesti ir Suvalkijos pensionato gyventojai.
1997 m. rugsėjo 7 d., vykstant šventinėms pamaldoms, kunigo tarnystei ordinuojamas diakonas V.Klesevičius. Šiose pamaldose dalyvauja kun. L. Fetingis, kun. R. Moras, kun. V. Aušra, teologijos katedros prof.dr. H. Arnašius, svečias iš Norvegijos, Nordbergo parapijos kun. H. Ullset, katalikų Šv. Vincento parapijos atstovas - vikaras G. Urbštas bei Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas J. Kalvanas.
Spalio 1 d. Tarptautinės muzikos dienai skirtą koncertą padovanojo Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškos kultūros centro choras, vadovaujamas Česlovo Sasnausko. Lapkričio 16 d. bažnyčioje koncertavo Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis.
1997 m. po Kalėdinių pamaldų parapiją kalėdinėmis giesmėmis pasveikino ne tik vaikų ir suaugusiųjų choras, bet pirmą kartą koncertavęs ir parapijoje susikūręs vyrų pučiamųjų kvartetas (A. Jakubynas, V. Sinskas, A. Kiauda ir D. Lokominas).
1998 m. kovo 6 d. įvyko pamaldos, skirtos moters maldos dienai. Šių pamaldų metu pirmiausia buvo meldžiamasi už Madagaskaro moteris, bet kartu susikaupta ir maldai už viso pasaulio moteris. Pamaldas pravedė parapijos pirmininkė R.Klesevičienė.
1998 m. kovo 29 d. bažnyčioje buvo atlikta literatūrinė - muzikinė kompozicija “Mažvydo Ąžuolas”, kurią paruošė Aukštesniosios pedagogikos mokyklos studentai, vadovaujami dėstytojos V. Mickuvienės.
1998 m. balandžio 12 d. po Velykinių pamaldų Velykinį koncertą padovanojo parapijos instrumentinis kvartetas bei choras, vadovaujamas F.Lokominos.
Balandžio 27 d. bažnyčioje koncertavo iš Olandijos atvykęs choras “Via musica”. Koncerto metu klausytojai buvo supažindinti su olandų bei kitų šalių liuteronų bažnytine muzika.
Balandžio 29 d. Marijampolės miesto mišrus choras “Šešupė” pakvietė į koncertą, skirtą Motinos dienai.
Gegužės 5 d. marijampoliečiai turėjo galimybę susitikti su kunigu ir poetu Ričardu Mikutavičiumi bei pasiklausyti religinės muzikos, atliekamos choro “Cantate”.
Gegužės 31 d., Sekminių pamaldų metu, dalyvaujant Vyskupui J. Kalvanui ir parapijos kunigui V. Klesevičiui, konfirmuojama 11 naujų parapijos narių, kurie tą dieną išpažįsta savo tikėjimą ir priima Šv. Vakarienės sakramentą.
Birželio 6 d. Kėdainiuose, minint pirmos Giesmių šventės 60-metį, vyksta jubiliejinė Evangeliškų giesmių šventė, kurioje dalyvauja ir parapijos choras.
1998 m. rugpjūčio 6 - 9 d. parapijos jaunimas, drauge su kunigu ir jo žmona, nuvyksta ir dalyvauja Būtingės ekumeninėje krikščioniškoje jaunimo stovykloje. Stovyklos tema - “Dievo vaikai Dievo pasaulyje”.
Rugsėjo mėn. pirmą kartą į parapiją atvyksta svečiai iš Švedijos seseriškos Alundos parapijos.
Spalio 5 d. koncertuoja kamerinis ansamblis “Musica humana” vadovaujamas profesoriaus Algirdo Vizgirdo.
Spalio 11 d. įvyko Pjūties padėkos pamaldos, po kurių parapijiečiai buvo pakviesti į svetainėje vykusią popietę.
Lapkričio 2 d., Vėlinių vakarą, susikaupti bei prisiminti mirusiuosius, klausant poezijos bei religinės muzikos, pakvietė Vida Mickuvienė ir Č.Sasnausko choras.
Gruodžio 6 d., kunigui V.Klesevičiui išvykus pamaldų laikyti į Kauną ir Kėdainius, pavaduoti atvyko Klaipėdos liuteronų parapijos kunigas R. Moras kartu su jaunimo choru. Po pamaldų parapijiečiai kartu su svečiais dalinosi religiniais išgyvenimais bei patirtimi.
1998 m. kartą per mėnesį kunigas V. Klesevičius vykdavo laikyti pamaldų į Kauno bei Kėdainių ev. liut. parapijas. Marijampolės bažnyčioje vietoj jo pamaldas pravesdavo arba iš kitur atvykęs kunigas, arba dažniausiai - parapijietis S.Paukštaitis, jam negalint - V. Kaluškevičius.
Gruodžio 13 d. kalėdinį koncertą padovanojo Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis, o gruodžio 20 d. R. Makūno kalėdines giesmes atliko Marijampolės vyrų vokalinis ansamblis “Sūduvietis”.
Nuo 1998 m. sekmadieninės mokyklos mokinių meninės raiškos ugdymu pradeda rūpintis V. Klesevičienė. Gruodžio 27 d. įvyksta spektaklio V. Žilinskaitės “Nukas” premjera. Kalėdų, Velykų, Mamos dienai paruošiamos poetinės kompozicijos.
1998 m. parapijos narių skaičius išauga iki 166, o 1999 m. jis truputį sumažėja (157 tikintieji). Pagrindinis veiksnys, nulėmęs tikinčiųjų skaičiaus svyravimą, - tai parapijiečių išvykimas gyventi į Vokietiją.
1999 m. vasario 25 d. vakarą, skirtą kunigo ir poeto R. Mikutavičiaus gimtadieniui paminėti, pravedė V. Mickuvienė.
Kovo 29 d. Valstybinis Vilniaus kvartetas atliko Joseph Haydn “Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus”.
Gegužės 8 d. Marijampolės bažnyčioje įvyko tradicinė vaikų ir jaunimo evangeliškų giesmių šventė “Giesmių giesmelė 99”. Dalyvavo beveik 200 jaunųjų giesmininkų iš visos Lietuvos.
Gegužės 20 - 27 d. atvyko jaunimo grupė iš Vokietijos Bergisch Gladbach miesto. Kartu su parapijos jaunimu svečiams buvo suorganizuota turistinė išvyka į Vištytį bei gražiausias Marijampolės vietas.
Birželio 6 d. įvyko pirmoji kapinių šventė. Ši šventė prasidėjo pamaldomis bažnyčioje, prisimenant amžinybėn iškeliavusius artimuosius. Vėliau buvo lankomos senosios ir naujosios Marijampolės miesto kapinės. Buvo pasimelsta bei pagiedota prie kiekvieno parapijiečių artimųjų kapo.
Į Advento vakarus visus parapijiečius pakvietė kunigas V. Klesevičius. Jų metu buvo skaitomas ir apmąstomas Dievo žodis, maldomis ir giesmėmis ruošiamasi Viešpaties užgimimui, Jo atėjimui.
Tuo pačiu metu kunigas ir jo žmona V. Klesevičienė šeštadieniais pradeda kviesti parapijos jaunimą studijuoti Bibliją. Susirinkimų tikslas – skatinti jaunuosius parapijiečius gilintis į Dievo žodį, domėtis Bažnyčios istorija bei mąstyti religinėmis temomis. Su mažiausiais parapijiečiais sekmadieninėje mokykloje pradeda dirbti prieš metus konfirmuota I. Rudaitytė. V. Klesevičienė suburia merginų modernaus šokio grupę, pasivadinusią “Arka”.
Kalėdų antrąją dieną po pamaldų jaunimas parodė spektaklį “Kristaus gimimas”. Visus pasveikino kalbantis vaikų Kalėdinis atvirukas. Kunigui buvo įteiktas vaikų nuodėmių maišelis.
2000 m. sausio 30 d. įvyko parapijos visuotinis ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas, kuriame išrinkta vėl nauja parapijos taryba: pirmininke - R. Klesevičienė, pavaduotoja - I. Gustaitienė, kasininke - L. Liorančienė bei revizijos komisija: pirmininke - N. Mikalauskienė, sekretore - E. Janulevičienė ir nariu - V. Rudaitienė.
Gavėnios metu kunigas vėl pakvietė į Biblijos vakarus.
Nuo 1998 m. pabaigos kunigas pradėjo tarnauti ir Virbalio ev. liut. parapijoje. 2000 m. Velykų antrą dieną marijampolės tikintieji kartu su choru dalyvavo Virbalio ev. liut. bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldose.
Gegužės 6 d. Marijampolės bažnyčioje koncertavo pučiamųjų ansamblis iš Vokietijos.
Gegužės 13 d. parapijos vaikų choras, vadovaujamas F. Lokominos, dalyvavo giesmių šventėje, kuri vyko Vanagų ev. liut. bažnyčioje. Taip pat vaikai aplankė I. Simonaitytės muziejų Priekulėje.


Naudota literatūra:
Keleivis. – 1995. – Nr. 4. – P. 20 – 23.
Lietuvos evangelikų kelias. – 1936 m. balandžio 12 d. – 1939 m. gruodžio 25 d.
Miškinis A. Marijampolės miestas iki 1940: Istorija ir architektūra. – V.: Mintis, 1995.
Peckus V. Senoji Marijampolės gimnazija. – K.: Šviesa, 1992.


Kun. V. Klesevičius ir V. Klesevičienė. Marijampolė, 2000.