Naujienos

Lietuvos Giesmių šventė pakvietė į Katyčius

2016 Liepos mėn. 07 d.

Vasaros pradžioje, kai laikinojoje sostinėje vienu ritmu plakė Kauno dainų šventės dalyvių širdys, o Vilniuje negęstančia aistra žydėjo senjorų chorų fiesta, mažame, didesnio žmonių susibūrimo išsiilgusiame miestelyje Šilutės pašonėje, Katyčiuose, Dievui giesmėmis dėkojo Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) sukviesti chorai. Čia birželio 4 d. surengta tradicinė Lietuvos evangeliškųjų chorų Giesmių šventė.

Skaitytojams labai trumpai priminsiu Lietuvos evangeliškųjų Giesmių švenčių istoriją. Jos pradžia – 1933-ieji, kai įvyko pirmoji šventė Biržuose. Trečiojoje 1938-aisiais Tauragėje dalyvavo net 20 chorų! Karas, pokaris ir sovietiniai metai užblokavo vos prasidėjusį procesą, bet lygiai po 50-ies metų (1988-aisiais, prasidedant Atgimimui) vyskupas Jonas V. Kalvanas ir šilutiškis liuteronų muzikas Valdas Žielys, laikinai talkinęs Biržų ev. reformatams, vėl sušaukė evangeliškųjų bažnyčių giesmininkus į Tauragę. 1996 m. šią atsakomybę prisiėmė LEBMS (nuo 2000 m. vad. Laura Matuzaitė-Kairienė), ir nuo tada šventės rengiamos kasmet vis kitoje Lietuvos ev. liuteronų arba ev. reformatų parapijoje.

Kaip ir pasaulietinėse Dainų šventėse, taip ir sakralinėse Giesmių šventėse siekiama saugoti ir puoselėti tradicijas: šventė prasideda eisena (Katyčiuose choristų eisenai vadovavo vyskupas Mindaugas Sabutis, kunigai Liudvikas Fetingis ir Valdas Miliauskas bei miestelio seniūnas Jonas Lukošaitis), skamba Reformacijos himnas „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“, tradicinė lietuvių evangelikų giesmė „Pranaše didis“, L. van Bethoveno „Padangės giria“, F. Šuberto „Šventas, šventas, šventas“, M.G. Švarco „Palaimos palinkėjimas“, šventės dalyvių bendrystės jausmas kulminaciją pasiekia visuotinėje giesmėje „Taigi imk mano ranką“ ir Viešpaties maldoje „Tėve mūsų“. Tai stiprūs prakilnių jausmų, tapatybės suvokimo ir solidarumo pajautos momentai.

Šiemet ši ritualinė grandinė papildyta dar viena, galbūt tradicija tapsiančia, apeiga – LELB vyskupas M. Sabutis drauge su eisenai vadovavusiais kunigais šalia Katyčių ev. liuteronų bažnyčios pasodino ąžuoliuką. Šis amžinybės ir stiprybės simbolis suleido į dirvą šaknis greta 1994 m. gegužės 28 d., restauruotą Katyčių bažnyčią šventinant, LELB vyskupo Jono Viktoro Kalvano vyresniojo pasodinto ąžuolo, kaitrią š. m. birželio 4-osios dieną po savo lapija priglobusio net keletą Giesmių šventės chorų, o jų šiemet susirinko ne taip gausiai, kaip galbūt tikėtasi. Ar dėl to reikėtų labai jaudintis? Žinoma, taip: retėjant chorams, silpnėja bendruomenė; nesusitinkant bendraminčiams, silpnėja žmogiškieji ryšiai, jie linkę nutrūkti; be to iškyla grėsmė pačiai Giesmių švenčių tradicijai. Ir vis dėlto, dalyvavusieji neleis sumeluoti, ši šventė buvo ypatingai graži kaip visuma – puiki šventinio koncerto struktūra-režisūra, labai įvairios ir atsakingai parengtos chorų programos, kurias „apvilko“ festivalio svečiai – profesionalūs muzikai ir ganėtinai aukšto lygio mėgėjai.

Solines programas – po tris laisvai pasirinktus kūrinius – atliko septyni chorai iš Vilniaus, Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos, taip pat grojo Šilutės pučiamųjų ansamblis „Pamario Brass“. Koncertą gražiai pradėjo šventės svečiai – Šilutės KC kamerinis choras „Vox Libri“, vadovaujamas Rasos Golubovskienės (koncertmeisterė Kristina Budvytytė-Mejerė), kurio vyriją šventėje sustiprino kun. Remigijus Šemeklis. Jie atliko dvi G. Purlio „Mišių Marijos vardui“ dalis, M. Corboz „Laudate Dominum“ ir nežinomo autoriaus „Jubilate Deo“. Aukštai iškeltą atlikimo kokybės kartelę choras perdavė Janinos Pamarnackienės vadovaujamam Vilniaus ev. reformatų „Giesmės“ ir „Pagirių dainorių“ jungtiniam chorui. Pastarojo pasirodymo pradžioje subtiliai nuskambėjo K. Jančo „Šventai Dvasiai“ ir labai skirtingi, todėl įdomūs klausyti B. Kleino „Dievo žodis liks“ ir J. Rutterio „Žvelk į pasaulį“. Choro pasirodymą papuošė solistai dr. Austė Nakienė ir Valdas Striužas.

Pagėgių ir Šilutės ev. liuteronų parapijų jungtinio choro stiprybė atsiskleidė išraiškingose vadovo Valterio Matulio rankose. Choras atliko C. Seint Sanso, V.A. Mocarto ir nežinomo autoriaus kūrinius. Džiugino dirigento sugebėjimas atverti giesmininkų širdis, sutelkti ir atiduoti visą save giesmei.

Ypatingą dovaną šventei įteikė LMTA studentas Vytautas Oškinis (fleita), atlikdamas latvių kompozitoriaus P. Vasko kūrinį,

Vilniaus ev. liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Astos Saldukienės, atliko didesnės apimties kūrinį – šešių dalių D. Buxtehudės kantatą „Alles was ihr tut, das tut im Namen Jesu“ su vargonais (Renata Moraitė-Kreimerė), fleita (Vytautas Oškinis), solo giedojo Marija Paliokaitė. Taip pat choras atliko J.S. Bacho ir J. Neanderio giesmes. Reikia paminėti, kad šie metai chorui ypatingi. Kartu su norvegų choru, orkestru ir solistais paruošta ir kovo mėnesį Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje su dideliu pasisekimu atlikta J.S. Bacho „Pasija pagal Joną“, BVV 245. Į chorą įsiliejo daug jaunų ir labai jaunų giesmininkių, taip pat ir vyrų (o kaip jų trūksta visuose Lietuvos mėgėjų choruose!).

Visada džiugu matyti ištikimuosius chorus, kurie atvyksta į šventę visada. Džiaugiesi jų augimu, išgyveni nuosmukius ir vėl kartu nusiteiki „lipimui į kalną“. Vienas jų – Tatjanos Kalvanienės vadovaujamas Tauragės Martyno Mažvydo ev. liuteronų parapijos choras išgyvena pakilimą. Tauragiškiai atliko senąsias giesmes – C. V. Gliuko, J. Sibelijaus ir lietuvių liaudies giesmę, užrašytą vyskupo Jono V. Kalvano sen. giesmyne.

Po linksmo „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila) intarpo pasirodė Jurbarko Kristijono Donelaičio ev. liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Lauros Matuzaitės-Kairienės (chormeisterė ir koncertmeisterė Evelina Tamošaitytė). Tai tik prieš porą mėnesių susibūręs kolektyvas, bet, regis, nusiteikęs atkakliai siekti muzikinių aukštumų. Choras atliko M. Mažvydo „Gyvenimą pašlovintą turėsi“ (aranž. B. Skirsgilo) ir „Kyrie“ iš J. Haidno „Missa brevis Sancti Johannis de Deo“, taip pat tradicinę lietuvišką „Dvasia Šventoji, ateiki“ (harm. B. Skirsgilo). Jau šią vasarą choras dalyvaus bendrame lietuvių ir vokiečių chorinės muzikos seminare Vokietijoje, jo metu bus paruoštos ir atliktos J.Haidno „Missa brevis Sancti Johannis de Deo“.

Šventinį koncertą baigė jaunimas – džiaugsmingai nuskambėjo Ingos Pakalniškienės vadovaujamo Klaipėdos ev. liuteronų choro giesmės: D. Palionienės „Susijunkim“, D. Baužienės „Tau giedam visi“ ir M. Siebaldo „Giedokim Viešpačiui giesmę gražiausiąją“. „Tai giesmės iš Vilties festivalio, – pasakojo choristė Marta Karaliutė, – norėjome, kad klausytojams būtų smagu“. Iš tikrųjų, klausytojams buvo gera klausytis jaunų, gražiai derančių ir su polėkiu skambančių balsų.

Šventė Katyčiuose baigta jau minėtomis straipsnio pradžioje jungtinio choro giesmėmis, kurioms dirigavo šventės meno vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė. Po vyskupo palaiminimo buvo padėkota visiems chorų vadovams, koncertmeisteriams ir solistams bei atsisveikinta iki kitų metų – Lietuvos evangeliškųjų parapijų chorų Giesmių šventės Kretingoje, šventės, kurioje tarpsta bendruomeniškumo, tikėjimo ir vilties dvasia.

 

Rasa Mikalajūnienė,

Choras.lt redaktorė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.6