Pamokslai

Pamokslas

2013-11-10

Pamokslo tekstas: Lk.17, 20-30

Darius Petkūnas


Liturginių metų pabaigoje bažnyčia apmąsto laiko pabaigą ir būsimuosius įvykius, susijusius su „Žmogaus Sūnaus diena“ bei amžinuoju gyvenimu. Šios dienos evangelijoje keliamas klausimas „Kada ateis Dievo karalystė?“ ir kada pasirodys antrą kartą žemėje Žmogaus Sūnus, apie kurį Apaštalų tikėjimo išpažinime sakome, jog „jis įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.“

Dievo ir jo karalystės ieškojimo klausimą žmogus kelia per visus laikus. Pavargęs nuo šio pasaulio karalystės, kur gyvenimas lydimas melo, klastos ir apgaulės, jis ieško vietos, kur viešpatautų Dievo meilė ir teisingumas. Kai kas Dievo ieško savo širdyje, bandydamas medituoti ar taikydamas įvairius „dvasinius“ pratimus. Toks žmogus nusivils, nes jis užmiršta, kad jo širdis yra pažeista įgimtosios nuodėmės ir jos pasekmių. Žmogus verčiau turėtų savo širdį sulyginti su 10 Dievo įsakymų ir išpažinti nuodėmes, nes tai atneš daugiau dvasinės naudos. Kiti bandė įkurti Dievo karalystę žemėje teokratiniais metodais, išleisdami religinio pobūdžio įstatymus ir griežtai baudžiančius juos peržengiančius. Tačiau visi tie rezultatai baigėsi nesėkme, nes Kristus šioje evangelijoje sako: “Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’“

Dievo karalystė yra ten, kur Viešpatauja Dievas ir jo malonė. Ji yra ten, kur yra Kristus. Ši karalystė aplankė žemę Kalėdų naktį, kuomet gimė Išganytojas. Jonas Krikštytojas išėjęs iš dykumos ruošti žmones Kristaus sutikimui juos mokė, sakydamas: „Atsiverskite, nes Dangaus karalystė prisiartino.“ Fariziejams uždavus šį klausimą Jėzus labai aiškiai atsakė: „Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.”

Bet šiandien Kristus yra danguje ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje, todėl žmogus kelia klausimą, kur jį rasti. Kai kas sako, kad Kristaus reikia ieškoti prie jo kryžiaus, tačiau nuvykę į Jeruzalės Golgotos kalną mes ten Kristaus kryžiaus nerasime. Kristus sako, kad laikotarpyje nuo jo dangun žengimo iki antrojo atėjimo, dažnai atsitiks, kai žmonės sakys: „Štai jis čia! Štai ten!“ Viešpats apie tokias naivias jo paieškas atsako taip: „Neikite ir nebėkite paskui juos!“ Kitą kartą tokių paieškų atžvilgiu jis sako: „Jei tada kas nors jums sakytų: ‘Štai čia Mesijas’, ­ arba: ‘Jis tenai!’ ­ netikėkite. Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų.“

Kristų galime rasti tik ten, kur jis pats pažadėjo būti. Pirmiausia Kristus randamas ten, kur skelbiamas jo žodis. „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų.“ Todėl Bažnyčioje ar kitur, kur skelbiamas Kristaus žodis, per Šventąją Dvasią prie mūsų priartėja Dievo karalystė. Katekizme keliamas klausimas: Kaip pas mus ateina dangaus karalystė, kurios mes meldžiame Tėve mūsų maldoje? Atsakymas: „Tai įvyksta, kai dangaus Tėvas mums siunčia savo Šventąją Dvasią ir mes per jo malonę tikime jo šventuoju žodžiu ir pamaldžiai gyvename.“ „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją,“ – sako apaštalas Paulius, - „Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos.“ Jis turi išganomąją galią ir atlieka tai, kam jis yra skirtas.

Kristus taip pat pažadėjo būti pas mus Sakramente. Jis yra šventame Krikšte, kuriame jis pats nuplauna mūsų nuodėmes, atgimdo iš naujo ir suteikia amžinojo gyvenimo pažadą. Jis mus aplanko pačiu artimiausiu būdu Altoriaus Sakramente, kuriame į šventinamą duoną ir taurę jis pats nužengia savo kūnu ir krauju. Eucharistijoje mes sekmadienį susitikiname su Kristumi ir čia jis dar kartą nuima mūsų nuodėmes, stiprina mūsų tikėjimą, ir perduoda savo šventumą bei išganymą. Atėjus prie sakramento tikrai išsipildo Kristaus žodis: „Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.” „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame... Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną ­ gyvens per amžius.“

Ši evangelija kalba apie Žmogaus Sūnaus dieną, kuri išsipildys laiko pabaigoje. Apaštalų tikėjime išpažįstame, kad Kristus tą dieną ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Jei iki tol žmones apgaudinės netikri pranašai, sakydami: „Štai jis čia! Štai ten!“ ir ne vieną suklaidins, tai tą dieną niekas neabejos Dievo Sūnaus pasirodymu, nes „kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.“

Kristus pabrėžia tos dienos netikėtumą. Jis praneša, kad žmones ji ištiks visiškai nepasiruošusius. Jie bus paskendę savo darbuose, gyvenimo rutinoje. Tai įvyks panašiai kaip prieš Didįjį Tvaną. Nejausdami artėjančios teismo dienos žmonės gyveno įprastą gyvenimą – „valgė, gėrė, vedė, tekėjo, ... [kol] Nojus įlipo į laivą.“ Daug žmonių bus visiškai nepasiruošę, nes jų tikėjimas bus atšalęs ar bus jį visiškai praradę. „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ – klausia Kristus. Dievo išsigynęs pasaulis paskęs nuodėmėje. Ne veltui Kristus kalbėdamas apie paskutiniąją dieną pateikia Sodomos pavyzdį. Sodomos gyventojai buvo paskendę nuodėmėse, gyveno lyg kad Dievo nebūtų, „valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi.“ Bet kai „Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino.“ Kristus sako: „Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.

Daugeliui mūsų žemiško laiko pabaiga bus mūsų kūno mirties diena. Mūsų laikas žemėje trumpas ir kūnas bus padėtas į kapą. Tačiau net ir mirę mes išvysime Viešpatį, nes jis prikels mūsų kūnus, perkeis juos ir padarys juos amžinus. Tikintiesiems ši diena bus džiaugsmo ir malonės diena. Jie Išganytoją sutiks atsitiesę ir pakeltomis galvomis, nes kas jį tiki „turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“

Kristus ragina mus būti pasiruošusiais jį sutikti. Mes žinome kur jo ieškoti, mes žinome, ką reiškia būti pasiruošusiais. Mes esame pasiruošę, kai dar gyvenant žemėje Dievo karalystė yra tarp mūsų. Tai įvyksta kai mes ateiname į Dievo namus pasimelsti, kai išpažįstame savo nuodėmes ir girdime absoliucijos žodį. Čia skelbiamas Kristaus žodis mus pats paruošia amžinybei, per Šventąją Dvasią stiprina mūsų tikėjimą. Net kur du ar trys susirenka jo vardu, Kristus yra tarp jų. Pasiruošę mes esame tada, kai priimame Kristų Altoriaus sakramente ir jo apsilankymu gauname pilną nuodėmių atleidimą. Nors, kaip liudija Kristus, paskutinė diena visus ištiks netikėtai – ji ateis, kaip vagis naktį arba kaip gimdymo skausmai nėščią moteriškę - tikintiesiems tai bus malonės ir galutinio išvadavimo diena, susitikimo su tikėjusiais artimaisiais diena ir amžinojo gyvenimo Dievo karalystėje pradžia. Amen.