Liturginės formos sekmadieniams ir šventėms

REFORMACIJOS ŠVENTĖ

(Spalio 31 diena)
Dominus virtutum nobiscum
BIBLIJOS VOTUMAS

Niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, tai yra Jėzus Kristus (1Kor.3,11).

ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS

Su mumis Galybių Viešpats, *
Jokūbo Dievas mūsų tvirtovė!
Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų, *
Nors kalnai griūtų į jūrų gelmę.
(Ps) Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė, *
Visada artima pagalba varguose.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Ps.46,8.3.2)

[Su mumis Galybių Viešpats, *
Jokūbo Dievas mūsų tvirtovė!
Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų, *
Nors kalnai griūtų į jūrų gelmę.]

DIENOS MALDA

Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, dėkojame tau už tavo šventąją evangeliją; gailestingai atsiųsk mums tavo išganančio žodžio šviesą ir per savo šventąją Dvasią mus taip valdyk ir vesk, kad mes niekados nuo tavęs nenuklystume, bet tvirtai laikytumės tavo žodžio ir galiausiai taptume išganyti; meldžiame to per tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

Viešpatie Dieve, atbudimo metu tu Bažnyčioje vėlei uždegei savo išganančio Žodžio šviesą ir tavo mielojo Sūnaus išpažinimas skaisčiu mirgėjimu nutvieskė mūsų širdis; duok, kad mes visados sektume šia šviesa ir tyrą tavo Žodžio mokslą puoštume tyru šventu gyvenimu; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.

ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI

Senasis test.: Iz.62, 6-7.10-12 III Mt.10, 26b-33 IV
Laiškas: Rom.3, 21-28 II Gal.5, 1-6 V
Evangelija: Mt.5, 2-10 (11-12) I Fil.2, 12-13 VI

SENASIS TESTAMENTAS

Ant tavo mūrų, Jeruzale, pastačiau sargybinius; niekuomet, nei dieną, nei naktį, jie nenurims. O jūs, kurie primenate Viešpačiui, neduokite sau ramybės! Ir jam neduokite ramybės, kol jis neatstatys Jeruzalės ir jos nepadarys žemės pasididžiavimu. Eikite pro vartus, eikite, parenkite kelią tautai! Tieskite, tieskite vieškelį, nurinkite nuo jo akmenis! Iškelkite ženklą tautoms! Štai Viešpats paskelbė iki pat žemės pakraščių: “Sakykite Siono dukteriai: ‘Štai tavo Gelbėtojas ateina!’ Štai jo atlygis drauge su juo, jo atpildas pirma jo. Jie bus vadinami ‘Šventąja tauta’, Viešpaties atpirktaisiais, o tu vadinsiesi ‘Lankoma’, ‘Neužmirštuoju miestu’.”

Iz.62, 6-7.10-12

LAIŠKAS

Bet dabar be įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o išteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. Dievas jį paskyrė permaldavimo auka, jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą. Jis norėjo parodyti savo teisingumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau, dieviškojo kantrumo laikais, ir norėjo parodyti savo teisingumą dabarties metu, pasirodydamas esąs teisus ir išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.
Kur tada pagrindas girtis? Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tikėjimo įstatymu. Mes įsitikinę, kad žmogus išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.

Rom.3, 21-28

ALELIUJA POSMAS

Viešpats Dievas yra ir saulė, ir skydas; jis teikia malonę ir garbę. Viešpats negaili nieko tiems, kurie gyvena, dorai elgdamiesi! Aleliuja! (Ps.84,12)

EVANGELIJA

Atvėręs lūpas jis mokė: “Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.

Mt.5, 2-10 (11-12)

Arba:

Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo Namų nedarykite prekybos namų!“ Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo Namų sugrauš mane.
Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventykla statyta, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.
Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

Jn.2, 13-25

 

Arba:

Jėzus kalbėjo įtikėjusiems jį žydams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ Jie atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“ Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi. Aš žinau, kad jūs Abraomo vaikai. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodis netarpsta jumyse. Aš kalbu, ką esu matęs pas Tėvą. O jūs darote, ką girdėjote iš savojo tėvo.“

Jn.8,31-36